Organinė trąša

Organinių atliekų apdorojimas biodujų jėgainėje turi keletą teigiamų poveikių aplinkai. Vienas iš jų yra po apdorojimo į biodujas likusi kietoji organinė dalis – kompostas. Ši medžiaga gali pakeisti nemažą sintetinių mineralinių trąšų kiekį. Perteklinis sintetinių mineralinių trąšų naudojimas didina maistinių medžiagų kiekį bendrame maistinių medžiagų balanse, kai tuo tarpu naudojant kompostą kaip trąšą, maistinės medžiagos pakartotinai naudojamos jau iš esamo maistinių medžiagų balanso. Anglies-azoto norma (C/N norma 8-10) esanti komposte reiškia, kad pasėliai gali laisvai įsisavinti azotą. Komposto naudojimas po biodujų gamybos pašalina ne tik fosforą ir azotą iš jūros, bet ir suteikia galimybę dumbliams fiksuoti anglį, t.y. konvertuoti anglį iš neorganinės anglies (pvz. ore esančio CO2) į organinius junginius, taip susikuriant savo maistines medžiagas fotosintezės dėka. Be to, komposto naudojimas kaip trąša žemės ūkyje atitinka maistinių medžiagų būvio ciklą pagal žiedinės ekonomikos principus.

Tokio komposto naudojimas yra tvarus, nes dideli fosfatų ir kitų maistinių medžiagų kiekiai gali būti sugrąžinti atgal į maistinių medžiagų ciklą papildomai neįvedant perteklinio sintetinių mineralinių trąšų kiekio į bendrą maistinių medžiagų balansą.

Taipogi, tręšiant kompostu į atmosferą patenka mažesnis kiekis šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų (pvz. metano (CH4)) palyginti su tiesioginiu žemės tręšimu srutomis. Ilgainiui komposto naudojimas didina dirvožemio kokybę ir gerina jo derlingumą, nes jame esantis azotas, fosforas ir kalis yra lengvai prieinamas ir įsisavinamas augalų. Atsižvelgiant į tai, kompostas, susidaręs biodujų gamybos proceso metu, gali prisidėti prie funkcionalaus atliekų perdirbimo valdymo. Tokiu būdu, galima plėtoti žemės ūkio ekosistemas, kurios būtų tvarios ir savarankiškos, sukuriant nuolatinius, tvarius ir beveik natūralius maistinių medžiagų būvio ciklus.

Nutrient cycle