Jūros dumbliai ir jūržolės

Labiausiai paplitusios jūros dumblių rūšys yra: jūrinis andras (lot. Zostera marina), pūslėtasis guveinis (lot. Fucus versiculosus) ir rudieji siūliniai dumbliai (lot. Pylaiella littoralis). Šios jūrinės dumblių rūšys auga ant įvairių paviršių teikdamos didžiulę naudą visai vandens ir sausumos ekosistemai. Makrodumblių šaknys yra natūrali vandens telkinio dugno apsauga sauganti nuo erozijos ir yra svarbi maisto grandinės dalis bei gyvūnų veisimosi buveinė. Makrofito „kilimai“ gali plaukti dideliais atstumais ir kauptis paplūdimiuose prie vandens linijos.

Dumbliai gali absorbuoti, išvalyti ir pašalinti maistines medžiagas iš vandens. Jie taip pat gali absorbuoti maistinių medžiagų perteklių ir nesurištus elementus, ir taip greitai padidinti savo biomasės kiekį. Pasaulyje pastebėta, kad spartus dumblių augimas yra pirmasis eutrofikacijos reiškinio požymis. Proceso metu iš aplinkos, kurioje yra dumbliai, sunaudojama dideli kiekiai azoto (N) ir fosforo (P). Ši savybė puikiai tinka pasirinktam elementų pertekliaus pasisavinimui iš aplinkos.

Remiantis šiuo metu taikomais metodais, jūros dumbliai (makrodumbliai) yra renkami palei paplūdimio sausumos pakrantės liniją ir negiliame vandenyje šalia paplūdimio (atviroje jūroje). Pirmiausiai iš surinktų dumblių yra išvalomas smėlis juos sijojant ir plaunant. Iš anksto apdorotą medžiagą galima fermentuoti (pūdyti) kartu sumaišius su kitomis organinėmis medžiagomis/atliekomis biodujų jėgainėje arba nuotekų valymo įrenginiuose. Proceso metu gautos biodujos gali būti naudojamos kombinuotai šilumos ir elektros gamybai arba išgrynintos iki biometano. Priklausomai nuo sezoniškumo ir regiono, dumbliuose absorbuotų teršalų/elementų koncentracijos (pvz. kadmis) gali būti per aukštos biodujoms gaminti anaerobinės fermentacijos būdu biodujų jėgainėje. Tokiais atvejais gali būti taikomi kiti metodai jų utilizavimui, pvz. dujinimas į sintetines dujas ir jų panaudojimas energijos/biodegalų gamyboje.

Seaweed Utilisation Chain