Biodujos

Organinės atliekos dažnai naudojamos kaip biodujų gamybos žaliava. Biodujų jėgainėje anaerobinio proceso (skaidymas be deguonies) metu organinės atliekos yra paverčiamos biodujomis, kurios gali būti naudojamos kogeneracinėje elektrinėje kombinuotai šilumos ir elektros gamybai. Kita galimybė yra biodujų išgryninimas iki biometano, kuris, kaip kuras, gali būti naudojamas transporte. Anaerobinio pūdymo metu be biodujų susidaro ir kitas produktas – kompostas. Susidaręs kompostas yra aukštos kokybės organinė trąša, kuri gali būti naudojama žemės ūkyje.

Anaerobinis pūdymas padeda sumažinti išmetamą anglies dioksido (CO2) kiekį į atmosferą, reguliuoti maistinių medžiagų kiekį gaminant labai lankstų energijos šaltinį. Jeigu biodujos yra išgryninamos iki 100% metano, t.y. atitinkančios gamtinių dujų kokybę, jos gali iš dalies pakeisti iškastinio kuro naudojimą viešajame transporte, kuris kaip kurą naudoja suspaustas (arba suskystintas) gamtines dujas. Tokios dujos gali būti vadinamos įvairiai: suspaustos gamtinės dujos, suskystintos gamtinės dujos ar atsinaujinančios gamtinės dujos. Transporto priemonės, kurios varomos suspaustomis arba suskystintomis gamtinėmis dujomis gautomis iš biodujų, pasižymi geriausiu anglies dvideginio (CO2) balansu tarp šiuo metu egzistuojančių kitų transportui naudojamų degalų rūšių. Tokių dujų naudojimas sumažina azoto oksidų (NOx) išmetimus, todėl yra pagerinama oro kokybė.

Biodujų gamybos anaerobinio proceso metu gaunamas kompostas gali būti naudojamas sintetinėms mineralinėms trąšoms pakeisti. Tokiu būdu galima pakartotinai panaudoti maistines medžiagas, kurios buvo išplautos ir pateko į vandenis iš žemės ūkio ar kitų sektorių, o galiausiai ir į Baltijos jūrą kaip galutinį tašką. Patekusios į jūrą jos yra absorbuojamos jūros dumblių. Šias maistines medžiagas esančias komposte, gautame iš jūros dumblių, pakartotinai panaudojus tręšimui būtų gautas tvarus ir uždaras ciklas, atitinkantis žiedinės bioekonomikos principus. Tai taip pat padėtų sumažinti į aplinką išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekį dėl mažiau importuoto mineralinių trąšų kiekio, tokiu būdu sukuriant regioninę vertės grandinę.

Biogas Value Chain