Eutrofikacija

Baltijos jūra yra vienas didžiausių planetos lengvai sūraus vandens (angl. brakish water) telkinių. Jos unikaliai biologinei įvairovei yra iškilusi grėsmė dėl eutrofikacijos reiškinio. Eutrofikacija iš esmės atsiranda dėl vandenyje esančių maistinių medžiagų, azoto ir fosforo, pertekliaus. Šių maistinių medžiagų šaltiniai yra įvairūs: iš atmosferos, nuotekų iš žemės ūkio laukų ar nuotekų valymo įrenginių. Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija – Helsinkio komisija, žinoma kaip HELCOM, sukūrė internetinę svetainę, kurioje pateikiama išsami informacija apie eutrofikacijos priežastis ir padarinius. HELCOM parengtoje ataskaitoje „Baltijos jūros būklė“ (angl. „State of the Baltic Sea“) pateikiama bendra apžvalga (Pateikiama nuoroda). Kitos naudingos informacijos galima rasti nuorodų rinkinyje „Papildoma informacija internete“.

Eutrophication Causes and Effects

Vienas iš eutrofikacijos padarinių yra spartus augalų, tokių kaip fitoplanktonas, augimas, kuris sukelia kitus ekosistemų pokyčius. Pagreitėjęs jūros dumblių ir kitų vandens augalų augimas sukelia rimtų neigiamų ekologinių problemų. Yrant dumbliams, jie sunaudoja didelį kiekį vandenyje esančio deguonies, o tai savo ruožtu sukuria negyvas zonas Baltijos jūroje dugne.

Padidėjęs negyvų zonų skaičius jūros dugne gyvūnams sukuria nepalankią gyvenimui aplinką, todėl biologinė įvairovė pradeda nykti. Be to, pakrantės vandenyje susidaro putos, o į pakrantę išplauti dumbliai pūdami sukelia nemalonius kvapus. Visa tai sukelia problemų aplinkai ir ten gyvenančių pakrančių bendruomenių gerovei, t.y. pragyvenimo šaltiniui iš turizmo paslaugų teikimo.           

Link to further information and educational materials   Papildoma informacija internete